Žmogiškųjų išteklių projektai ir tyrimai

VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ vykdyti žmogiškųjų išteklių projektai ir tyrimai

Prieš 2017 metų liepos 1 d. VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pradedant vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestas valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymo koordinavimo centro funkcijas, įstaiga vykdė su žmogiškųjų išteklių ir konkurencingos ūkio plėtros skatinimu susijusius projektus ir tyrimus. Žemiau pateikiami pagrindiniai vykdyti projektai ir tyrimai.

Projektas ,,Lygių užimtumo galimybių užtikrinimas: patirtis darbo rinkoje-nacionalinė vertybė“ buvo vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“.

Projekto tikslas – padėti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.
Tikslinė grupė: vyresni nei 50 metų amžiaus vyrai ir moterys.

Įgyvendinant projektą buvo taikomas daugiamatis požiūris į socialiai pažeidžiamų vyresnių nei 50 metų amžiaus gyventojų integraciją, įdiegti naujoviški įtraukimo į darbo rinką kompleksiniai metodai bei aktyvios priemonės probleminėje Rokiškio teritorijoje:

  • sukurtas ir įdiegtas Rokiškio rajone Aktyvaus senėjimo ir lankstaus darbo organizavimo pilotinis modelis. Šis modelis pagrįstas vyresniojo amžiaus gyventojų poreikių bei galimybių įvertinimu, ES naujos politikos lankstaus darbo organizavimo ir darbuotojų socialinės apsaugos (flexicurity) koncepcija, žmogaus socialinės raidos principais, darbo jėgos kompetencijų tobulinimo idėja, lanksčiai reaguojantis į darbo rinkos pokyčius ir poreikius, diegiant naujas prevencines priemones suteikiant saugumą darbo rinkoje;
  • įdiegtas lankstus kompiuterizuotas Raidos centrų tinklas Bajoruose, Salose, Juodupėje, Jūžintuose ir Pandėlyje, turintis prieigą prie interneto, veikiantis kaimiškose bendruomenėse gyventojams patogiu laiku, prieinamas kiekvienam vartotojui pačiuose atokiausiuose regionuose;
  • sukurtos, atsižvelgiant į individualius besimokančiųjų poreikius, diferencijuotos mokymo programos, užtikrinančios pagrindinių socialinių gebėjimų ugdymą, labiau orientuotos skatinti motyvaciją, stiprinti pasitikėjimą savimi, lavinti pozityvų mąstymą, suteikti žmogui didesnių galimybių nei į konkrečių profesinių žinių įgijimą;
  • parengta mobili specialistų [Raidos centrų koordinatoriai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, psichologai, savanoriai] komanda darbui su rizikos grupėmis, taikanti daugiamatį požiūrį į socialinės atskirties reiškinius bei naudojanti novatoriškas priemones ir metodus;
  • taikyti nauji sisteminiai, aktyvūs būdai socialinei atskirčiai mažinti bei integracijai į darbo rinką skatinti [senėjančių bendruomenių stiprinimas ↔ tikslinis neformalus vyresniojo amžiaus gyventojų ugdymas, konsultavimas bei kitos aktyvios integracijos priemonės ↔ prevencinis darbas ↔ socialinė partnerystė ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas].

Projektas „Socialinės rizikos mažinimas pažeidžiamose šeimose: ugdymas, darbo rinka, bendruomenė. KELRODIS“ buvo vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“.

Projekto tikslas – mažinti socialiai pažeidžiamų šeimų ir jose augančių vaikų socialinę atskirtį.
Tikslinės grupės: socialinės rizikos, daugiavaikės ir vienišų tėvų šeimos.

Įgyvendinant projektą Socialinės rizikos mažinimas pažeidžiamose šeimose: ugdymas, darbo rinka, bendruomenė [KELRODIS] buvo įdiegtas Šeimos veiklos namų tinklas. Tinklą sudarė tarpusavyje sujungti aštuoni kompiuterizuoti centrai, pavadinti Šeimos veiklos namais, įsikūrę Utenos apskrityje: Alantoje, Dusetose, Juknėnuose, Kaniūkuose, Naujajame Daugėliškyje, Pakalniuose, Tauragnuose ir Troškūnuose. Šeimos veiklos namai, įkurti seniūnijų, bibliotekos ar bendruomenių patalpose, veikė gyventojams patogioje vietoje ir patogiu laiku, taip užtikrinant didesnį Šeimos veiklos namuose teikiamų paslaugų prieinamumą visiems bendruomenių nariams. Tokiu būdu mokymai pasiekė norinčius įgyti žinių pačiuose atokiausiuose kaimuose. Šeimos veiklos namų darbą koordinavo vietiniai žmonės, įdarbinti projekto pareiškėjo institucijoje. Puikiai pažinodami savo vietovę bei gyventojų įpročius, pasitelkę bendruomenės autoritetus, jie rado būdų įtikinti neaktyvias ir labiausiai pažeidžiamas bendruomenės šeimas pradėti mokytis. Buvo sudarytos puikios sąlygos mokytis artimoje aplinkoje, tarp savo pažįstamų žmonių.

Projektas „Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijos“ buvo įgyvendintas pagal Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą programą 2007–2013 m. [GRUNDTVIG programa].

Projekto tikslai:

  • Suteikti galimybę suaugusiems asmenims, turintiems mokymosi ir išsilavinimo spragų, įgyti 8 pagrindines mokymosi visą gyvenimą kompetencijas, kurios sustiprintų pasitikėjimą savimi, socialinę integraciją ir padidintų užimtumo bei įsidarbinimo galimybes.
  • Skatinti suaugusiųjų įsitraukimą į žinių visuomenę bei aktyvų dalyvavimą pilietinėje veikloje.

Tikslinės grupės:

  • Socialinės atskirties rizikos grupei priklausantys suaugusieji, turintys mokymosi ir išsilavinimo spragų: imigrantai, nebaigę mokyklos asmenys, moterų bendruomenės, vyresnio kaip 55 metų amžiaus asmenys, nuteistieji, žemos kvalifikacijos darbuotojai;
  • Specialistai, atsakingi už švietimo ir mokymo planavimą bei organizavimą;
  • Švietimo ir tęstinio profesinio mokymo paslaugų teikėjai: vadybininkai, dėstytojai, technikai ir administracijos personalas;
  • Verslo atstovai: žmogiškųjų resursų ir mokymų vadybininkai.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.

Q@KIT projektas – tai švietimo ir profesinio mokymo kokybės skatinimas konkurencingoje ir dinamiškoje Europoje. Projekte dalyvavo devyni partneriai iš penkių skirtingų valstybių (Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija ir Lietuva). Projekto tikslas – plėtoti mokymo priemones ir turinį, vadovaujantis elektroninio mokymo kokybe švietimo ir profesinio mokymo srityje, ypač nustatant, plėtojant, tikrinant ir tvirtinant mokymo priemonių rinkinį (Q@KIT) pagal aktualų ir naujovišką e-mokymosi turinį tam, kad būtų galima atnaujinti Europos švietimo ir profesinio mokymo sistemą. Q@KIT projektas skirtas įgyvendinti šiuos specifinius tikslus:

  • Priemonių kūrimas ir tikrinimas siekiant palengvinti įvairios patirties palyginimą ir pasikeitimą informacija bei medžiaga tarp veiklos operatorių įvairiose situacijose, vadovaujantis Lisabonos tikslu „Europos erdvė – mokslui“;
  • Laboratorijų grupių / tiesiogiai dirbančių grupių, kurių veikla orientuota į kokybės valdymo ir gerinimo priemones, kūrimo lengvinimas;
  • Pagalba tyrimo grupėms, teikiant joms specifinę medžiagą;
  • Medžiagos ir pasiektų rezultatų platinimas ir diegimas;
  • Kompetencijos reikšmės didinimas ir naujų žinių įgijimo proceso lavinimas (Briuselis 2005).

Projektas ,,Moters vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę, lyderystė, partnerystė, užimtumas” buvo vykdomas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“.

Projekto bendrasis tikslas – skatinti moterų galimybes darbo rinkoje, bendruomenės bei politinėje veikloje ugdant lyderystės ir įsidarbinimo kompetencijos įgūdžius, organizacinius gebėjimus, mokymosi visą gyvenimą nuostatas.

Tikslinės grupės:

  • Moterys, siekiančios dalyvauti politikoje, sprendimų priėmimo procesuose ir ekonomikoje;
  • Vyresniojo amžiaus moterys, ketinančios po pertraukos grįžti į darbo rinką;
  • Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai.

Projekto uždaviniai:

  • Sukurti mokymo ir konsultavimo tinklą, adaptuoti nuotolinio mokymo sistemą pagal specialius moterų poreikius Alytaus apskrityje;
  • Parengti ir įdiegti modulinio-interaktyvaus mokymo ir konsultavimo sistemą moterims, ketinančioms dalyvauti bendruomenės bei politinėje veikloje ir sprendimų priėmimo procesuose;
  • Sukurti ir įdiegti įsidarbinimo kompetencijos įgūdžių ugdymo sistemą vyresniojo amžiaus moterims;
  • Sukurti socialinio marketingo technologijas Moterys šeimoje, bendruomenėje ir darbo rinkoje ir įdiegti pilotiniame regione.

Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL – Europos užimtumo strategijos dalis – skirta ieškoti naujų būdų užimtumo srityje šalinant diskriminaciją ir nelygybę, kurią patiria dirbantieji ir ieškantys darbo. EQUAL yra bandymų programa, suteikianti galimybę plėtoti naujas idėjas, išbandyti inovacinius metodus ir netradicines priemones darbo rinkoje. Lietuva, kaip ir kitos naujos ES šalys, šioje iniciatyvoje dalyvavo pirmą kartą.

Siekiant socialinės sanglaudos bei lygių užimtumo galimybių darbo rinkoje užtikrinimo, buvo inicijuotas projektas „Probleminių regionų atgimimas Utenos apskrityje: įsidarbinimas, partnerystė, bendruomenė“. Kartu su Utenos apskrities viršininko administracija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Mykolo Romerio universitetu bei Utenos regiono bendruomenės fondu buvo sukurta vystymo bendrija ATGIMIMAS.

Bendras projekto tikslas – mažinti ilgalaikių bedarbių probleminiuose regionuose patiriamą diskriminaciją bei nelygybę darbo rinkoje, taikant novatoriškus įsidarbinimo kompetencijos įgūdžių ugdymo būdus, stiprinant socialinę partnerystę ir bendruomenę.

Įgyvendinant pagrindinį projekto tikslą, vystymo bendrija ATGIMIMAS:

  • inicijavo ir atliko kompleksinius ilgalaikių bedarbių, vietos darbdavių bei probleminių Utenos apskrities regionų bendruomenių sociologinius tyrimus, siekdama išsiaiškinti tiesioginių ir netiesioginių tikslinių grupių bendruosius gebėjimus, įsidarbinimo kompetencijos įgūdžių ugdymo poreikius ir lūkesčius bei galimybes prisidėti prie sėkmingo projekto įgyvendinimo.
  • įdiegė efektyvų ir visiems prieinamą Įsidarbinimo kompetencijos įgūdžių ugdymo kompiuterizuotą tinklą probleminiuose Utenos apskrities regionuose. Pagrindiniai tinklo elementai: tarpusavyje sujungti šeši kompiuterizuoti vietos koordinatorių vadovaujami konsultavimo-ugdymo centrai, veikiantys gyventojams patogioje vietoje ir patogiu laiku; sukurtos ir įdiegtos interaktyvios neformalios modulinės mokymo programos ir konsultavimo paketai, atitinkantys tikslinės grupės poreikius bei vertinimo metodiką.
  • sukūrė bendruomenių stiprinimo probleminiuose regionuose vertybių koncepciją,parengė bendruomenių atgimimo veiksmų planą ir įdiegimo modelį, organizavo bendruomenių susiėjimus bei veiklos seminarus.
  • parengė darbo mugių scenarijus ir organizavo darbo muges probleminiuose regionuose.
  • dalyvavo dviejų tarptautinių tinklų JABALI (Ispanija, Italija, Prancūzija, Lietuva) ir AGIL_E (Austrija, Italija, Vokietija, Lietuva) veikloje.
  • bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, parengė studiją Lygių užimtumo galimybių strategija.
  • dalijosi sukaupta patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Projektas „Profesijos standartų tobulinimas, įdiegimas ir harmonizavimas naujojoje Europos Sąjungoje“ buvo vykdomas pagal Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programą.

Projekto tikslas – sukurti ir išbandyti sertifikavimo metodologiją ir metodus mados ir grožio sektoriuje, siekiant kurti bendrus profesinio rengimo standartus bei kvalifikacijų įvertinimo, sertifikavimo ir kokybės užtikrinimo sistemą, kuri gerintų žmonių gyvenimą didinant įsidarbinimo ir profesinio mobilumo galimybes.
Projekto tikslinės grupės:
  • Jaunimas, besimokantis profesinio rengimo įstaigose;
  • Suaugusieji, norintys patekti į darbo rinką (mados ir grožio sektoriuje);
  • Žmonės, jau dirbantys mados ir grožio sektoriuje ir siekiantys kelti turimą kvalifikaciją.

2001–2003 m. buvo dalyvauta Europos Komisijos 5-osios bendrosios programos (Informacinės visuomenės technologijos) projekte SIBIS. Projekto tikslas – sukurti ir pritaikyti inovacinius statistinius indikatorius, leidžiančius įvertinti ir išmatuoti ES šalyse narėse ir šalyse kandidatėse vykstančius pokyčius ir progresą informacinės visuomenės link.
Pagrindiniai SIBIS projekto rezultatai:

  • Parengtas konceptualinis ir metodologinis pagrindas informacinės visuomenės raidai vertinti.
  • Sukurta indikatorių sistema, kuri leido įvertinti bei palyginti Europos Sąjungos šalių informacinės visuomenės išsivystymo lygį.
  • Remiantis nauja indikatorių sistema, atliktas Europos šalių įvertinimas ir tarpusavio palyginimas. Siekiant naujai apžvelgti informacinės visuomenės matavimo rodiklius, atlikta reprezentatyvi apklausa ES šalyse narėse, šalyse kandidatėse, Šveicarijoje bei JAV.
  • Tyrimo rezultatai panaudoti formuojant efektyvią socialinę politiką informacinės visuomenės vystymo srityje.